Fasilitatorius yra asmuo, kuris padeda žmonių grupėms, bendruomenėms ir organizacijoms suprasti, išsigryninti bendrus tikslus ir atrasti būdus jų pasiekti. Taikydamas įvairius metodus ir fasilitavimo sesijas, jis lengvai ir žaismingai įtraukia grupes į bendrą darbą kartu ir sprendimų paieškas.
Tai tarpininkas, kuris padeda pasiekti norimų rezultatų (pavyzdžiui, mokymosi, produktyvumo ar komunikavimo) asistuodamas, teikdamas netiesioginę pagalbą, atlikdamas supervizijas.[1] Fasilitatoriai veikia įvairiose srityse: nuo verslo ar nevyriausybinių organizacijų iki švietimo, kultūros įstaigų, įvairių bendruomenių. Jie dirba tiek su mažomis komandomis, tiek su didelėmis grupėmis ir padeda projektų valdyme, strateginio planavimo sesijose, mokymuose bei seminaruose.
Konkrečių iššūkių sprendimų ieškoma naudojant kūrybiško mokymosi, improvizacijos, žaidimo įrankius. Priešingai negu mentorius, edukatorius, moderatorius ar antrepreneris, fasilitatorius nesidalija savo įkvepiančia patirtimi konkrečiose srityse, bet koncentruojasi į bendrą pačios grupės išsikeltą tikslą, stiprina jos ryšius ir palaiko procesą, per kurį grupė ieško atsakymų į savo klausimus.
Fasilitatorius išlieka neutralus ir neužima konkrečios pozicijos diskusijose[2], bet stengiasi, kad visi dalyviai būtų išgirsti, o jų indėlis į grupės bendradarbiavimą vertinamas. Fasilitatoriaus užduotis yra palaikyti grupės procesus, pavyzdžiui, modeliuojant veiklas, skatinančias atviras diskusijas ir siūlant gairinius klausimus; padėti išgirsti visus grupės narių balsus, bet ne rinktis iš jų tinkamiausius ar siūlyti galimus sprendimus.[3] Fasilitatoriaus tarpininkavimas gali padėti patį bendradarbiavimą komandose pamatyti kaip vertybę.
Fasilitatorius paprastai turi koučinimo, mediacijos, mokymų vedėjo, edukavimo, psichologijos, net aktorystės įgūdžių.
Istorija Lietuvoje
Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvoje pradėjo aktyviai burtis nevyriausybinės organizacijos, kurios skatino piliečių dalyvavimą ir dažnai pasitelkė fasilitavimą kaip priemonę stiprinti bendruomenėms. Nuo 2010 metų fasilitavimo praktika Lietuvoje tapo vis dažnesnė įvairiuose sektoriuose.
Fasilitavimo metodus, remdamasi Didžiosios Britanijos patirtimi, Lietuvos ugdymo įstaigose viena pirmųjų pritaikė kūrybiško mokymosi programa „Kūrybinės partnerystės“. Projektui pasibaigus, įvairių sričių kūrybos profesionalus įgalinanti veikti edukaciniuose kontekstuose asociacija „Kūrybinės jungtys“ toliau dirba su fasilitatoriais, kuriuos dažnai kviečia vesti mokymus švietimo organizacijoms, mokyklų bendruomenėms. Asociacija bendradarbiauja su įvairių sričių profesionalais-kūrybos praktikais, kurie veikia kaip fasilitatoriai, pavyzdžiui: psichologė Gintė Jasienė, aktorius, pedagogas Tomas Dapšauskas, antropologas Arvydas Grišinas, dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė, kūrybinio ugdymo ekspertė Milda Laužikaitė ir kt.
Be individualių fasilitatorių, Lietuvoje veikia kelios organizacijos, kurios aktyviai skatina fasilitavimo kultūrą, rengia mokymus.
Fasilitatoriaus darbas
Kaip atrodo fasilitatoriaus darbas praktiškai? Pasak fasilitatoriaus, dirbačio tiek su mokyklų, tiek su verslo ir kultūros organizacijų bendruomenėmis, Tomo Dapšausko, pirminė jo užduotis – padėti grupėms išsigryninti idėją, o tada skatinti kuo efektyviau bendradarbiauti.
Fasilitatoriaus darbo metodai:
- Išsiaiškina užduotį ir kuria procesą. Dažnai organizacijos jau turi temą, pavyzdžiui: bendradarbiavimas, kūrybiškumas, kritinis mąstymas, naujo kolektyvo formavimas, problemų sprendimas, mokymosi iššūkiai, vaizduotė. Pagal tai, ko siekia organizacija, fasilitatorius struktūruoja grupės darbą, planuoja sesijas, pristato dalyviams jų planą.
- Tyrinėja auditoriją. Tam dažnai naudojamos žaidimo technikos. Fasilitatorius turi būti jautrus „čia ir dabar“ buvimui, stebėti grupės dinamiką, valdyti konfliktus ir padėti pajausti, kad būtent ji yra kūrėja ir iššūkių sprendėja.
- Padeda įsivertinti situaciją ir išsigryninti svarbiausią idėją. Taikydamas įvairius metodus, paskatina žmones dalintis įsitraukti į diskusiją, dalintis idėjomis, jas įsivertinti, atmesti nereikalingas, prioritetizuoti, kol atsiranda entuziazmas ir motyvacija.
- Skatina priimti sprendimus. Kai grupė ima bendradarbiauti, fasilitatorius ją palydi kuriant tikslus, kurie padės pasiekti priimtą bendrą sutarimą. Jis naudoja įvairius metodus, pavyzdžiui, forumo teatro, scenarijaus kūrimo, atminties žaidimų, kad sprendimų priėmimas būtų efektyvus, sklandus ir tiktų visiems grupės nariams.
- Stebi ir moko įsivertinti pokytį. Fasilitatorius ugdo grupės dalyvių (savi)refleksijos įgūdžius. Taip lengviau išmatuoti, įsivertinti pokytį.
Fasilitatorius turi būti lankstus. Kartais, dirbant su grupe, situacija nebūtinai išsisprendžia. Bet iš esmės toks rezultatas irgi geras, nes gali būti, kad išeities nėra, arba susiformavęs stiprus elgesio modelis. Fasilitatoriaus vaidmuo gali būti išsiaiškinti, ar tikrai išsikeltas tikslas reikalingas, ar reikia spręsti šią problemą? O gal ją transformuoti? O gal suvokti, kad problema egzistuoja, ir adaptuotis, formuoti darbą taip, kad ji netrukdytų?
Svarbiausios fasilitatoriaus savybės yra neutralumas, gebėjimas klausytis, empatija ir lankstumas.[4] To reikia, kad grupė atvirai bendrautų, bendradarbiautų ir mąstytų kūrybiškai.
Šaltiniai
[1]Merriam-Webster žodynas www.merriam-webster.com
[2] Bens, I. Facilitating With Ease!: A Step-by-Step Guidebook with Customizable Worksheets on CD-ROM, (2000) Jissey-Bass, ISBN 0-7879-5194-3
[3] Deborah Rim Moiso. What is a fasilitator and what do they do? (2023).
[4] Jūratė Kazlauskaitė, Daiva Ulbinaitė. „Fasilitavimas. Praktinė metodų knyga“.